Kažkada Merilyn Monroe dainavo, jog tik deimantai yra geriausi merginų draugai. Deimantai deimantais, o štai perlai visada buvo apgaubti kažkokios mistikos ir nežinomybės....
Pirmiausia išsiaiškinkime kas gi tas perlas yra.
Wikipedijoje pateiktas gan neromantiškas ir sausas apibrėžimas: ,,perlai – tai organinės kilmės brangakmeniai. Juos sukuria moliuskų išskiriamas kalcio karbonato sluoksnis, susidarantis aplink į geldelę patekusį svetimkūnį (smėlio kruopelę, parazitą ar paties moliusko mantijos fragmentą). Norint nors kiek artimiau susipažinti su šiais brangakmeniais, nori nenori, reikia pasigilinti į keletą pagrindinių aspektų, būdingų visoms perlų rūšims.
Taigi. Patys svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti renkantis perlus, yra du. Pirmiausia – kokia jų kilmė (užauginti jūroje ar gėlame vandenyje) ir antra – kaip užauginti (natūralūs, kultivuoti ar dirbtiniai). Va čia ir atsiranda daug klausimų bei neaiškumų: kuo jie visi skiriasi ir kaip vieną nuo kito atskirti. Pabandysiu trumpai ir nenuobodžiai paaiškinti.
Gėlavandeniai perlai. Jau pats pavadinimas pasako kur jie užaugo. Jie gražūs, bet tik tiek. Nei dydžiu, nei blizgesiu, nei spalvų gama ir, be abejo, kaina neprilygsta juodiesiems perlams. Gėlame vandenyje užaugę perlai neturi branduolio ir yra sudaryti tik iš perlamutro. Dėl šios priežasties 98 procentai šių perlų nėra apvalūs. Jie labai lengvai auginami todėl yra sąlyginai pigūs. Dažniausiai būna tik baltos spalvos. Šių perlų galite parsivežti iš Havajų. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Šis posakis puikiai tinka kalbant apie jūrinius perlus.
Jūrinių perlų yra kelių rūšių: Japoniški arba kitaip vadinami Akoya yra geriausiai žinomi ir seniausiai auginami perlai. Pasižymi tobulai apvalia forma, tiesiog tobulai atspindi šviesą ir rinktis galima nuo baltos iki pilkšvai rožinės ar net sidabrinės spalvos. Vidutinis dydis – 1-11 mm.
Pietų jūros perlai auginami Šiaurės vakarų Australijos pakrantėse. Jie įžymūs dėl savo įspūdingų dydžių, kadangi išauga net iki 22 mm. Australijos vyriausybė griežtai kontroliuoja šių perlų auginimo kiekius, todėl jų auginama nedaug. Dėl retumo ir dydžio už pietinius perlus tenka pakloto gerokai daugiau nei už japoniškus. Jei norėsite įsigyti tokį perlą, jūs galėsite rinktis tarp sidabrinės šaltos baltos ir auksinės geltonos spalvų.
Taičio juodieji perlai. Auginami tik Prancūzų Polinezijos teritorijoje. Tai lyg meno kūriniai. Perlų ekspertai tvirtina, jog jie labai individualūs ir antro tokio pat niekada nerasite. Dydis svyruoja tarp 8-20 mm, o spalvų gama nepaprastai plati. Su perlu kilme jau išsiaiškinome. Sekantis etapas sužinoti kaip jie auginami.
Natūralius perlus suformuoja pati gamta. Deja, ne taip dažnai kaip norėtume. Tik vienoje kriauklėje iš 15 000 galite rasti perliuką. Tad norint suverti 40 perlų tektų iš jūros dugno ištraukti apie 10-12 tonų kriauklelių. Iki XX a. pradžios perlų rinkimas buvo nelengvas darbelis. Kai kada moliuskai savo ,,vaiką“ augina net iki 50 metų. Žinoma, tokio perlo kaina prieinama tikrai ne kiekvienam. Tiesa, natūralūs perlai beveik nebūna taisyklingų formų. Įdomus pastebėjimas – Japonijoje nardydavo ir perlus kriaukles nuo jūros dugno rinkdavo išskirtinai tik moterys.
Kultivuoti perlai, kaip ir natūralūs, yra auginami moliuskuose. Pagrindinis skirtumas tame, jog smiltelė į kriauklę patenka ne natūraliai, o yra įsodinama. Tuomet kriauklelė paleidžiama į vandens telkinį, kur ramiai keletą metų gali auginti perlą. Atskirti natūralų perlą nuo kultivuoto nėra lengva. Patikimiausias būdas yra ultravioleto spinduliai. Natūralūs perlai šiuose spinduliuose švyti žydra šviesa, o kultivuoti – žalia.
Apie dirbtinius perlus net nėra ko daug rašyti. Tik paminėsiu, jog jie dažniausiai gaminami iš perlamutro, koralo ar net stiklo, kuris dengiamas tirpalu, gaminamu iš žuvies žvynų. Tokie ,,perlai“ neturi jokios vertės ir tik jums spręsti nešioti tokį papuošalą ar ne.
Jei jau apsisprendėte kokios kilmės ir kokios rūšies perlą pirksite, teks dar truputėlį pasukti galvą. Juk visos moterys nori kokybiško, puikaus perlo, su kuriuo jos atrodytų stulbinančiai. Kadangi jau išsiaiškinome, jog natūralūs perlai labai reti, grįžkime prie kultivuotų Taičio.
Perlų auginimas – tai ilgas ir sudėtingas darbas. Bet apie viską iš pradžių. Polineziečių legenda pasakoja, jog juodieji perlai – tai pirmieji šviesos blyksniai, kuriuos sutvėrėjas atsiuntė į žemę bei padovanojo dievui Ruahatu, kad jis apšviestų povandeninį pasaulį. Žmonėms sutvėrėjas kaip dovaną įteikė kriaukles perluotes Te uhi tara mea (taitiečių kalba). Nuo to laiko perlai bei dirbiniai iš kriauklių tapo neatsiejama polineziečių kultūros dalis. Krikščioniškame pasaulyje gyvuoja kiek kitoks pasakojimas. Kai Ievą ir Adomą išvarė iš Rojaus, jie abu graudžiai verkė taip, kad atsirado ežeras iš perlų. Ieva, kaip ir visos moterys, raudojo daug daugiau ir iš jos akių ritosi balti perlai. Adomo vyriškos ašaros – tai juodieji perlai. Vyrai juk verkia nedažnai, tad ir juodieji perlai labai reti.
Taičio perlai yra auginami Prancūzų Polinezijos 5 salų archipelagų grupėje, kuri savo plotu prilygsta Europos dydžiui! Tuamotų archipelagas bei Gambier salos yra didžiausi juodųjų perlų tiekėjai. Juodieji perlai ypatingi savo kilme, kadangi tik Prancūzų Polinezijos teritorijoje veisiasi itin reti moliuskai Pinctada Margaritifera (lot.), vieninteliai visame pasaulyje sugebantys išauginti juodos spalvos perlą. Perlų auginimo era, aplink Taitį esančiose salose, prasidėjo 1960 m. įžymiosios Bora Bora salos pakrantėje. Perlų kultivavimo techniką sugalvojo ir pirmieji išbandė, žinoma, japonai, tačiau Polinezijoje pirmasis ją panaudojo prancūzas veterinaras-chirurgas Jean-Marie Domard. 1963 m. perlų augintojui jau buvo sėkmingi, bet tik 1976 m. Pasaulio Juvelyrų Konfederacija suteikė prekės ženklą ,,Juodieji Taičio perlai“. Pati pradžių pradžia fermose prasideda nuo motininės kriauklės užauginimo. Ant sintetinio karkaso pasėjami moliuskų kiaušinėliai, apgaubiami specialiu tinklu, kad žuvys jų nesuėstų, ir įleidžiami į šiltą lagūnų vandenį. Kriauklelės auginimas paprastai užtrunka iki 25 mėnesių. Va štai šiuo momentu prasideda pats subtiliausias ir atsakingiausias etapas perlo gimime. Iš užaugintų kriauklelių atrenkamos sveikos 5-10 cm dydžio būsimos mamos. Naudojant specialius chirurginius instrumentus kriauklės geldelės švelniai praskiriamos ir į moliusko minkštuosius audinius įsodinamas dirbtinis 6 mm branduolys. Dar visai nesenai įsodinimo operacijas atlikdavo tik kviestiniai ir brangiai apmokami meistrai iš Japonijos. Dabar Prancūzų Polinezijoje jau yra atidaryta chirurgų mokykla. Bet grįžkime prie procedūros. Branduolys (nucleus angl.) – tai perlamutro rutuliukas, pagamintas iš kitos kriauklės geldelės. Jei viskas gerai, svetimkūnis ima dirginti jautrų moliusko kūną, ir šis, norėdamas izoliuoti svetimkūnį, išskiria kalcio karbonatą, kitaip tariant, perlamutrą. Perlamutras sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtą svetimkūnį. Tokių plonų sluoksnių gali būti iki 200. Branduolio įsodinimas yra labai delikati procedūra. Kartais kriauklės nepriima jai brukamo ,,pavainikio“ , o kai kurios net miršta. Iš 100 kriauklelių tik 30-40 priima ir užaugina perlą. Perluotės sukabinamos ir įleidžiamos į lagūnos vandenis. Mažiausiai 18 mėnesių moliuskai gamins perliukus. Tuo laikotarpiu fermų darbuotojai kriauklelėmis rūpinasi lyg savo vaikais, nes jos labai jautrios aplinkos temperatūrai, ligoms. Todėl kas 3 mėnesiai kriauklės yra iškeliamos, apžiūrimos, nuvalomos, nuplaunamos. Visą tai daroma norint apsaugoti nuo įvairių susirgimų bei parazitų.
Po 18-20 mėnesių kriauklės atsargiai atidaromos ir išimami perlai. Jei užaugintas perlas kokybiškas, gražių spalvų, vadinasi mama-kriauklė yra geros sveikatos ir į ją dar kartą įsodinamas, bet jau didesnis branduolys. Taip ,,apvaisinti“ kriaukleles galima iki 4 kartų ir kiekvieną kartą perlas auginamas nuo 1 iki 2 metų. Kartais ekskliuzyvinių perlų užauginimas užtrunka net iki 8 metų.
Pasidaro įdomu, o kurgi dedamos kriauklelės iš kurių perlai išimami? Moliuskai yra valgomi ir dažniausiai eksporuojami į Azijos šalis. Iš perluočių kriauklių geldelių gaminama visko labai labai daug. Jos rūšiuojamos pagal dydį bei storį ir siunčiamos į Kiniją, Indiją, Ameriką, Europos šalis. Ten garsių dizainerių firmos (Gucci, Pjer Carden ir pan.) gamina sagas, sąsagas, diržų sagtis. Polineziečiai geldeles šlifuoja ir naudoja savo tautinių kostiumų papuošimui, suvenyrams bei įspūdingiems papuošalams. Pagaliau turime perlą. Atrodo visi sunkumai jau praeityje.
Tačiau prasideda ne mažiau atsakinga, bet labai įdomi (bent jau man) perlų atranka. Juvelyrai šiuos brangakmenius klasifikuoja pagal 6 kriterijus: dydį, perlamutro storį, blizgesį (blizgus, pusiau blizgus, matinis), paviršiaus švarumą, spalvą (skiriama virš 2000 perlų atspalvių) ir formą. Taičio juodieji perlai labiausiai vertinami dėl didžiulės spalvų įvairovės bei formos. Prancūzų Polinezijoje perlai skirstomi į 4 kategorijas: A, B, C, D. Kaip minėjau, tik 40 kriauklių perluočių iš 100 užaugina kokybišką perlą ir tik 5 perlai būna aukščiausios A kategorijos. Regis Carre ir Ann Simon Taityje turi išskirtinių spalvų perlų parduotuvę ,,Pearl Artist“ bei kuria unikalius dirbinius. Jie labai maloniai sutiko pasidalinti patarimais į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis perlus.
Pradėkime nuo dydžio. Perlai matuojami mm. Matavimo metodikų yra keletas, bet čia jau tik juvelyrų reikalas. Mums svarbiausia žinoti, jog sertifikuotas juodasis Taičio perlas turi būti ne mažiau nei 8 mm dydžio. Jei jūsų turimas perliukas mažesnis, nenusiminkite. Jis nėra blogas, paprasčiausiai toks perlas turi plonesnį perlamutro sluoksnį. Jei jau išsirinkote norimo dydžio perlą, būtinai atkreipkite dėmesį į blizgesį. Jis turi būti gilus ir intensyvus tarsi spindėtų iš vidaus. Apžiūrėdami perlą iš visų pusių matysite kaip šviesa atsispindi jame. Žemesnės kategorijos perlai dažnai būna matiniai. Pagal turimą defektų kiekį perlai skirstomi į kategorijas. Defektai matomi plika akimi, jiems nustatyti nereikia specialių instrumentų. Užtenka tik šiek tiek žinių.
Aukščiausia kategorija A. Šie perlai yra labai lygūs, turi intensyvų blizgesį ir defektai užima mažiau nei 10 % viso perlo paviršiaus ploto. Visi nori būtent tokių perlų, bet tiems, kas ketina juos įsigyti, teks gana smarkiai pakratyti piniginę.
Kategorijos B perlai savo išvaizda ir spindesiu yra labai panašūs į aukščiausios rūšies perlus. Skirtumas tik toks, jog čia defektai užima iki 33 % paviršiaus ploto. Kategorija C. Šiai kategorijai priskiriami perlai pasižymi didesniu (iki 66 %) defektų kiekiu ir gerokai silpnesniu spindesiu.
Kategorija D. Tai žemiausia kategorija, kadangi perlų paviršiuje esantys defektai dengia daugiau nei 66 % jų ploto. Dažniausiai būna tik pilkos spalvos. Pasak Ann Simon, vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis perlus, yra jų spalva.
Taičio perlai vadinami juodaisiais, tačiau tai nėra tikslus jų spalvos apibūdinimas. Spalvos varijuoja nuo pilkos iki giliai juodos su mėlynu, žaliu, geltonu ar rausvu atspalviu. Kuo intensyvesnė spalva, kuo daugiau atspalvių turi perlas, tuo jis retesnis, ir žinoma, brangesnis. Tipiškas Taičio perlas yra 3-4 spalvų. Šiuos brangakmenius moterys gali derinti ir prie akių spalvos, ir prie rūbų ar tiesiog įsigyti tą, kurio spalva pasirodys mieliausia. Na ir pagaliau, paskutinis kriterijus perlų atrankoje. Tai jų forma. Juodieji perlai dažniausiai būna apvalūs, pusiau apvalūs, lašo formos, baroko ir pusiau baroko.
Patys brangiausi ir rečiausi yra apvalūs perlai. Gamtoje tokių praktiškai nebūna, tad augintojai į kriaukles įsodina idealiai apvalų branduolį. Tačiau tik gamta ir pati mama-kriauklė nusprendžia kokios formos perliuką padovanos žmonėms. Apvalių perlų fermose užauginama tik 10 %. Pusiau apvalus perlas atitinka savo pavadinimą. Kartais plika akimi gana sunku atskirti juos nuo apvalių. Tokiu atveju jums padės paprastas stalo testas. Paridenkite perlą lygiu stalo paviršiumi. Jei jis rieda tiesia linija, vadinasi yra apvalus. Lašo arba ašaros forma suprantama visiems. Juvelyrai tokius perlus dažniausiai įterpia į koljė ar gamina pakabučius ant kaklo. Baroko formos perlai dažnai primena bačkutę, o pusiau baroko gali būti panašūs į kriaušę, ovalą ar sagą. Išskirtinis bruožas – įduba, kuri juosia juos lyg žiedas. Atminkite, bet kurios formos perlas gali būti aukščiausios kategorijos.
Pagaliau perlai išrinkti. Beliko nuspręsti kokį papuošalą iš jų gaminsite. Ar žinojote, jog perlų vėriniai turi savo specialius pavadinimus?
Koljė – prie pat kaklo prigludęs vėrinys.
Princesė – vėrinys kabo šiek tiek žemiau krūtinkaulio.
Matinè– šiek tiek aukščiau krūtų.
Opera – siekia krūtinkaulį.
Na, o perlų vėrinys nutįsta žemiau nei opera ir tiek, kiek tik jūs norite.
Jei jau įsigijote perlų papuošalus ir norite ilgus metus jais džiaugtis, turite žinoti keletą perlų priežiūros taisyklių. Perlas – tai gyvas ir be galo delikatus organizmas, su kuriuo reikia elgtis labai atsargiai. Šiems brangakmeniams reikalinga drėgmė, todėl kartas nuo karto juos apipurkškite vandeniu. Turiu įspėti, jog chloruotas krano vanduo netinka. Naudokite destiliuota ar silpnai mineralizuotą vandenį. Ir jokiu būdu pasipuošusi perlais nesimaudykite baseine. Didžiausias perlų priešas yra kosmetika, plaukų lakas, dezodorantas, kvepalai ir t.t. Pirma pasidarykite makiažą, pasikvėpinkite, apsirenkite ir tik tada puoškitės perlais. Beje, perlai nemėgta prakaito, o ypač tada kai jūs sergate. Prakaito sudėtyje yra rūgšties, kuri naikina blizgesį, graužia perlamutrą ir tiesiog užmuša perlą. Jokiu būdu jų nevalykite jokiomis cheminėmis priemonėmis, įskaitant actą, citrinos, rūgštį, sodą ir pan.
Laikykite medžiaginiuose maišeliuose atskirai nuo kitų papuošalų. Kaip galima dažniau nuvalykite minkšta natūralaus pluošto servetėle. Kadangi norėjau jums kuo daugiau papasakoti apie juoduosius Taičio perlus, surašiau nemažai sausos informacijos. Tad pabaigai palikau keletą įdomesnių faktų.
Kiekvienais metais Prancūzų Polinezijoje yra užauginama apie 10 tonų perlų. Šiuo metu veikia apie 500 fermų. Prancūzų Polinezija iš perlų per metus uždirba apie 90 milijonų eurų. Daugiausia perlų įsigyja Hong Hongas, Japonija bei Amerika. Kad pagaminti koljė iš 40 rinktinių perlų, jų rinkimas gali trukti net 4 metus ir toks papuošalas kainuotų apie 13 600 eurų. Juodieji perlai yra tinkamiausi Ožiaragio ženklo atstovams ir priskiriami birželio mėnesiui. Manoma, jog perlai savo šeimininkui pritraukia meilę, pinigus, sėkmę, apsaugo nuo gaisrų. Taip pat suteikia išminties, mažina nervingumą, tvirtai sujungia poras. Perlai padeda surasti savo pašaukimą ir tapti įžymiam. Tikėti tokiomis perlų savybėmis ar ne, spręsti jums. Mano manymu juodieji perlai užburia savo grožiu ir kiekvieną moterį gali paversti karaliene.